prarasti

prarasti
1 praràsti tr. 1. netekti ko: Ignotienė ilgai graužėsi, praradusi sūnų . Dėl to šuns turėjau dedančias antis prarasti Ss. Kas tėvynę praras, antros neišmels apgailėjęs Mair. Tatai ne vyženų porą parduoti namus prarasti VP46. Paskutinius skurlius prarado vienas iš biednystos, kitas iš laidokystos J. Vakar kur aš praradaũ (pamečiau) adatą Ob. Jis prarado žmonių pasitikėjimą . Kas iš to išeis, sveikatą savo praràsi, tokie sunki perdaug darbai yra Vvr. Su tais skaitymais visai protą prarasi Gs. Piningų neiškasė, o kalbą prarado [iš baimės] Šts. Žadą prarado [prieš mirdamas] Krsn. Žemė prarado savo spalvas – pavirto pilka dėme J.Dov. Bet vilties narsūs tyrinėtojai niekada neprarasdavo K.Bor. Už laimę tave matyti ir mylėti verta nukentėti, verta gyvybę prarasti V.Krėv. Juk sakiau! Kalbėjau! Aiškinau! Dabar viskas pralaimėta, prakišta, pražiopsota, prarasta! J.Balt. Nuo nikotino veidas praranda skaistumą, atsiranda raukšlių, balsas pasidaro šiurkštus . Žiedą jaunumo mūsų turėtumbime praràst DP95. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją SkvMt16,25. ^ Skūpus du kartu daugiau praranda LTR(Rm). Rauda, kaip vainiką praradusi Lkš. Per visą posėdį tylėjo, kaip žadą praradęs . 2. Q131, H167, R išeikvoti, išleisti: Piningus niekais praràsti KII312. Visą savo lobį … praranda girtuodamas BPII223. Nesa jis mus pardavė ir mūsų algą prarado BB1Moz31,15. ^ Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis prarado klykaudamas B. Ką sudėjo tėvelis, tai prarado sūnelis OsG141. | refl.: Jie taip jau prasirãdę (nusigyvenę), kad netura kuo nė svečią pavalgydinti Škn. 3. Lp parduoti: Reikia vieną karvę praràsti Rm. Jeigu kitaip nebus, gausi ir paskutinę karvę prarasti Up. Turam vieną karvelę, i tą pačią jau priseis praràsti Pp. I karvę prarãdom, i viską prarãdom, kada sirgau Šln. Tris gyvulius praradaũ, ir pinigų nėr Bgt. Nuo kūno visa praranda (netvarkingai gyvendamas, lieka plikas, paskutinius marškinius parduoda) N. Visai menkai ten tegalėję gintarų prarasti TP1880,40. | refl. tr.: Už neblogą kainą gali tą medžiagą prasiràst Jrb. 4. refl. pasišalinti, pasitraukti, išnykti: Vis dar neprasirañda vokiečiai Pg. Prasirado iš namų nėr žinios kur . Policnykas pranešė, kad prasiràstų kurmankos Ssk. 5. refl. M, Lp, Rmš, Vlk, prasikalsti: Gal aš prasiradaũ jumi? Krn. Iki šiolei buvai gera, o jau šiandien man biskį prasiradaĩ Lkč. Dovanokit, gal ir prasiradau Nmn. Kuom anas tau prasirado? Gmž. Jei tik žmogus prasrado, tai rykštėm ir pliekia Kb. Menkai teprasiradęs, dar doras vaikinas 1905,280. Išeis ir regės lavonus tų žmonių, kurie prieš mane prasirado MT254. Prasiradusiuosius koroti MT214. Prasirandam jam savo silpnybėj KN89. 6. refl. Dbč, Alk, Sn, Rdm susilaukti nesantuokinio kūdikio: Vaikščiok, vaikščiok su bernais, ar neprasirasi! Nmn. Merga prasirado , N. Kas ją dabar tokią prasirãdusią ims Ig. Seniau prasirãdusiai būdavo sarmata nuo žmonių, o dabar jau ne tas Ut. Jeigu prie kurių namų tankiai rėkia apuokas, tai tuos namuos turi prasirasti mergina arba gaspadinė LTR(Klvr). Karvės, ne mergos – prasirãdę tę jos visos Plv. Verkia kai merga prasirãdus Vlk. 7. refl. pasirodyti, atsirasti: Prasirado vienas mandresnis už kitus Als. 8. refl. išgalvoti, prasimanyti: Par jos pryšneką gal prasirasti J. 9. refl. susigalvoti: Iš kur tu prasiradaĩ vogti? Als.
◊ gálvą praràsti pasimesti, sutrikti: Nereikia tik prarasti galvos, visada išeisi iš bėdos! K.Bor.
\ rasti; aprasti; atrasti; įrasti; išrasti; nurasti; parasti; parsirasti; perrasti; prarasti; prirasti; surasti; užrasti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • prarasti — praràsti vksm. Ji̇̀ prarãdo téisę augi̇̀nti vaikùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prarastis — prarasti̇̀s dkt. Pasitikėjimo prarasti̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuaušti — 1 nuaušti intr. 1. atvėsti, prarasti šilimą: Pastačiau kopūstus in pripečko, kad nuauštų Arm. 2. prk. prarasti įkarštį: Nuaušo širdis mano, nemalonėjas jau J. aušti; apaušti; ataušti; išaušti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pamesti — pamèsti, pàmeta, pàmetė 1. tr. SD278, R prapuldyti, pragaišinti: Pamèst pàmečiau, o rast neradau Lp. Radau pamestą kely J.Jabl. Pametė grašį B. Ir pàmetė žirgužėlis plieno padkavėlę JD774. Karvė lenciūgą pàmetė Skr. Kurs žmogus iš jūsų,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praleisti — I. duoti praeiti; aplenkti, prarasti. 1. tr. SD326 duoti kitam praeiti pirma ar pro šalį: Bet ji praleido Ilžę pirma, o pati vis per keletą žingsnių ėjo paskui I.Simon. Praleisk, neša viedrą vandenio! Arm. Praleisk pro šalį, kas eina J. | refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prarasdinėti — 1. iter. dem. 1 prarasti 1: Įsivėlusios į karinę intervenciją, ėmė prarasdinėti savo karinį prestižą ir moralinį autoritetą sp. 2. refl. iter. dem. 1 prarasti 5 (refl.): Pradėjo dar drąsiaus ir pikčiaus prarasdinėti negu seniaus Gmž. rasdinėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pražaisti — 1 pražaĩsti, pražaĩdžia, pràžaidė, pražaisti K, NdŽ, DŽ1; R364, MŽ488, S.Dauk nj. 1. intr. praleisti laiką žaidžiant, linksminantis, pramogaujant: Vaikai visą pusdienį pràžaidė DŽ1. Didesnę dalį laiko Mykoliukas pražaisdavo gatvėje su vaikais …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patikėjimas — dkt. Įgỹti, praràsti pasitikėjimą sàvo jėgomi̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”