prarasti

1 praràsti tr. 1. netekti ko: Ignotienė ilgai graužėsi, praradusi sūnų rš. Dėl to šuns turėjau dedančias antis prarasti Ss. Kas tėvynę praras, antros neišmels apgailėjęs Mair. Tatai ne vyženų porą parduoti namus prarasti VP46. Paskutinius skurlius prarado vienas iš biednystos, kitas iš laidokystos J. Vakar kur aš praradaũ (pamečiau) adatą Ob. Jis prarado žmonių pasitikėjimą rš. Kas iš to išeis, sveikatą savo praràsi, tokie sunki perdaug darbai yra Vvr. Su tais skaitymais visai protą prarasi Gs. Piningų neiškasė, o kalbą prarado [iš baimės] Šts. Žadą prarado [prieš mirdamas] Krsn. Žemė prarado savo spalvas – pavirto pilka dėme J.Dov. Bet vilties narsūs tyrinėtojai niekada neprarasdavo K.Bor. Už laimę tave matyti ir mylėti verta nukentėti, verta gyvybę prarasti V.Krėv. Juk sakiau! Kalbėjau! Aiškinau! Dabar viskas pralaimėta, prakišta, pražiopsota, prarasta! J.Balt. Nuo nikotino veidas praranda skaistumą, atsiranda raukšlių, balsas pasidaro šiurkštus rš. Žiedą jaunumo mūsų turėtumbime praràst DP95. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją SkvMt16,25. ^ Skūpus du kartu daugiau praranda LTR(Rm). Rauda, kaip vainiką praradusi Lkš. Per visą posėdį tylėjo, kaip žadą praradęs rš. 2. Q131, H167, R išeikvoti, išleisti: Piningus niekais praràsti KII312. Visą savo lobį … praranda girtuodamas BPII223. Nesa jis mus pardavė ir mūsų algą prarado BB1Moz31,15. ^ Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis prarado klykaudamas B. Ką sudėjo tėvelis, tai prarado sūnelis OsG141. | refl.: Jie taip jau prasirãdę (nusigyvenę), kad netura kuo nė svečią pavalgydinti Škn. 3. Lp parduoti: Reikia vieną karvę praràsti Rm. Jeigu kitaip nebus, gausi ir paskutinę karvę prarasti Up. Turam vieną karvelę, i tą pačią jau priseis praràsti Pp. I karvę prarãdom, i viską prarãdom, kada sirgau Šln. Tris gyvulius praradaũ, ir pinigų nėr Bgt. Nuo kūno visa praranda (netvarkingai gyvendamas, lieka plikas, paskutinius marškinius parduoda) N. Visai menkai ten tegalėję gintarų prarasti TP1880,40. | refl. tr.: Už neblogą kainą gali tą medžiagą prasiràst Jrb. 4. refl. pasišalinti, pasitraukti, išnykti: Vis dar neprasirañda vokiečiai Pg. Prasirado iš namų nėr žinios kur rš. Policnykas pranešė, kad prasiràstų kurmankos Ssk. 5. refl. M, Lp, Rmš, Vlk, Nč prasikalsti: Gal aš prasiradaũ jumi? Krn. Iki šiolei buvai gera, o jau šiandien man biskį prasiradaĩ Lkč. Dovanokit, gal ir prasiradau Nmn. Kuom anas tau prasirado? Gmž. Jei tik žmogus prasrado, tai rykštėm ir pliekia Kb. Menkai teprasiradęs, dar doras vaikinas VŽ1905,280. Išeis ir regės lavonus tų žmonių, kurie prieš mane prasirado MT254. Prasiradusiuosius koroti MT214. Prasirandam jam savo silpnybėj KN89. 6. refl. Dbč, Alk, Sn, Rdm susilaukti nesantuokinio kūdikio: Vaikščiok, vaikščiok su bernais, ar neprasirasi! Nmn. Merga prasirado MŽ, N. Kas ją dabar tokią prasirãdusią ims Ig. Seniau prasirãdusiai būdavo sarmata nuo žmonių, o dabar jau ne tas Ut. Jeigu prie kurių namų tankiai rėkia apuokas, tai tuos namuos turi prasirasti mergina arba gaspadinė LTR(Klvr). Karvės, ne mergos – prasirãdę tę jos visos Plv. Verkia kai merga prasirãdus Vlk. 7. refl. pasirodyti, atsirasti: Prasirado vienas mandresnis už kitus Als. 8. refl. išgalvoti, prasimanyti: Par jos pryšneką gal prasirasti J. 9. refl. susigalvoti: Iš kur tu prasiradaĩ vogti? Als.

◊ gálvą praràsti pasimesti, sutrikti: Nereikia tik prarasti galvos, visada išeisi iš bėdos! K.Bor.

\ rasti; aprasti; atrasti; įrasti; išrasti; nurasti; parasti; parsirasti; perrasti; prarasti; prirasti; surasti; užrasti